NEPAŽABOTOS ENERGIJOS MIESTAS
Atvykusi į Panevėžį, iš karto supratau, kad šis gražus miestas yra kupinas nepažabotos, kartais nenušlifuotos nergijos. Prisipažinsiu tapau nuo šios energijos priklausoma. Be to,mane įkvėpė vietinių žmonių pasakojimai apie Panevėžį ir jolegendas. Šios netylančios ir eįtikėtinos legendos lyg prisiminimas, kad kartais niekšą nuo herojaus skiria tik vienas žingsnis.
O kiekvienam Panevėžio vyrui, ieškančiam savojo kelio, patariu drąsiau paieškoti savojo vidinio herojaus drąsiau
ieškoti savęs, savo nuomonės, savo vyriško charakterio ir, žinoma, savo autentiško stiliaus. Labai tikiuosi, kad čia, Lietuvoje, sugebėsiu prisidėti prie bendros vyriško stiliaus kultūros auginimo ir įkvėpsiu kuo daugiau vyrų mėgautis savo puikia išvaizda bei išlaisvinta vidine jėga.
Turiu ir kitą slaptą norą – noriu, kad panevėžiečiai išmoktų dar aistringiau mylėti savo miestą ir ginti jo garbę. Todėl su bendraminčiais, gerai išmanančiais šio miesto istoriją šioje rubrikoje kartais pasidalinsime savo mintimis apie šio miesto herojus. Tikiuosi, skaityti bus įdomu. Visų Jūsų lauksiu City Hero barbershope . Tik įspėju tas, kad išdrįs blogai šnekėti apie Panevėžį, Niekada nebus mano draugas.
Apie didžiausią niekšą Lietuvoje
Kiekvienas miestas turi savo legendas. Savus herojus, kaip ir savus niekšus. O kartais abu telpa viename. Nes kas geriau – būti vidutinybe konformistu ar drąsiu, charizmatišku, bet aplinkiniams ne visada nepatogiu vyru, kuris iš meilės gyvenimui nebijo peržengti ribų?
Kai prabylam apie blogus vyrukus, sunku rasti geresnį pavyzdį už legendinį mūsų krašto didiką Čičinską. Šitas bičas buvo didžiausias ekscentrikas Lietuvos istorijoje, sau leisdavęs net į bažnyčią įjoti arkliu, berūkydamas cigarą. Sklinda kalbos, kad jis yra liepęs savo tarnams išsiteplioti smala, lipti medžio kamienu aukštyn ir mėgdžioti paukščių giesmes. Ir viskas – vien dėl smagumo! Bet net ir šios istorijos – tik gėlytės, lyginant su tuo, kas dar apie Čičinską pasakojama užstalės pokalbiuose…
Kai kas teigia, kad didysis niekšas kadais sugalvojęs Kalėdų išvakarėse padegti visą kaimą, o galiausiai pats vieną naktį gavo galą nutrenktas žaibo. Bet net mirtis Čičinsko pasiutimo nesustabdė. Laikantis išankstinio nurodymo, jo kūnas buvo balzamuotas, o mumija – vežiojama ir eksponuojama po visas šalies vietas, stebinant, gąsdinant ir linksminant pašaliečius.
Sunku pasakyti, ar bent viena legenda apie Čičinską turi grūdą tiesos. Tačiau vieno nepaneigsi: mūsų velniškas panevėžietis turėjo drąsią širdį: Čičinskas buvo tikras karo didvyris, nuožmiai kovojęs karuose prieš maskvėnus. Taip pat jis nebijojo turėti savo nuomonę net tada, kai tai nebuvo patogu ir naudinga.
Būdamas protestantas tarp katalikų, laisvamanis tarp tradicionalistų, turtuolis tarp pavydo krečiamų vargšų, Čičinskas negalėjo neužknisti visų, nes jis nebijojo būti kitoks. Būti savimi.
